Tuo metu mokslas nebuvo tokio lygio, koks yra šiandien, todėl buvo labai sunku išsiaiškinti priežastį. Kodėl žmonės bijojo valgyti pomidorus.
Šiandien pomidorai yra įprasta daržovė, be kurios kartais negalime gyventi nė dienos, nes esame įpratę juos naudoti įvairiuose kulinariniuose lygmenyse. Dabar, žinoma, sunku suprasti, kodėl žmonės bijojo valgyti pomidorus. Tačiau prieš kelis šimtmečius Europoje šie raudoni vaisiai buvo laikomi mirtinais, ir ne be reikalo.
Ir visa tai dėl paslaptingų ligų ir mirčių tarp aristokratų ir turtingųjų, kurios įvykdavo po valgio, kai ant stalo, be kita ko, būdavo pomidorų.
Kodėl žmonės mirė nuo pomidorų?
Iš tiesų tikroji nelaimės priežastis slypėjo ne tiek daržovėse, kiek patiekaluose ir jų tarpusavio reakcijoje. Bajorų naudotos alavo ir švino lėkštės sureagavo su pomidorų rūgštimi. Dėl to išsiskyrė švinas, ir žmonės smarkiai apsinuodijo.
Nenuostabu, kad pomidorai turi labai blogą reputaciją, nes kam gi tektų juos naudoti patiekalams? Nors atrodytų, kad yra tiek daug pomidorų, kuriuos galima suvalgyti prieš mirtį.
Šiuolaikinis mokslas teigia, kad patys vaisiai nekelia mirtino pavojaus. Nors juose yra tokių medžiagų kaip solaninas ir tomatinas – natūralių ir žmonėms toksiškų glikoalkaloidų, kuriuos augalai naudoja apsaugai nuo vabzdžių ir grybelių, – jų koncentracija yra per maža, kad būtų kenksminga.
Žaliuose, neprinokusiuose pomidoruose šių junginių yra daugiau nei raudonuosiuose. Tačiau vienu metu suvalgyta kelių dešimčių didelių žalių vaisių dozė suaugusiam žmogui būtų mirtina.
Realiame gyvenime tai neįmanoma: žmogus labiau linkęs jausti pykinimą ir diskomfortą gerokai anksčiau nei pavojingas ženklas. Su prinokusiais raudonais pomidorais rizika dar mažesnė – juos galima valgyti be apribojimų, nebijant pasekmių.
Ar viduramžiais žmonės valgė pomidorus?
Kai kurie žmonės galbūt nežino, bet pomidorų tėvynė yra Amerika, kur jie buvo valgomi dar gerokai prieš Kolumbą. Į Europą pomidorai atkeliavo tik XVI amžiuje ir iš pradžių buvo suvokiami kaip retenybė. Viduramžiais europiečiai net neįtarė apie tokius vaisius.
Pirmieji krūmai buvo auginami ne maistui, o kaip dekoratyviniai augalai – ryškiai raudoni arba „auksiniai obuoliai“ puošė sodus. Tik arčiau XVII–XVIII amžiaus pomidorai pamažu pradėjo rodytis kulinariniuose receptuose, ir tai ne iš karto.
Kodėl jie anksčiau nevalgė pomidorų?
Ilgą laiką pomidorai buvo apipinti mitais ir prietarais. Jie buvo vadinami „nuodinguoju obuoliu“ ir „vilko persiku“, tikint, kad tokie vaisiai gali sukelti beprotybę ar net mirtį. Susirgimų atvejai po pomidorų valgymo tik sustiprino šią baimę.
Niekas tuo metu nežinojo apie cheminę reakciją tarp pomidoruose esančios rūgšties ir skardos plokščių, kurios absorbavo šviną į organizmą. Tik XIX amžiuje, kai idėjos apie mitybą tapo moksliškesnės, išankstiniai nusistatymai išnyko.
Mano darbas ir pašaukimas – rūpintis žmonių sveikata bei padėti geriau suprasti, kaip veikia mūsų organizmas. Tikiu, kad žinios yra vienas iš svarbiausių raktų į sveikesnį gyvenimą. Savo straipsnius apie sveikatą ir mediciną publikuoju čia, kur stengiuosi sudėtingą informaciją pateikti paprastai, aiškiai ir kiekvienam prieinamai. Mano tikslas – dalintis patarimais, kurie gali praversti kasdienybėje ir padėti pasirūpinti savimi bei artimaisiais.
